VIRSMO dalyvės atsiliepimas

VIRSMO dalyvės atsiliepimas

Jau esame rašę apie projekto “VIRSMAS”, finansuoto Jaunimo reikalų departamento atvirųjų jaunimo centrų ir erdvių veiklų finansavimo lėšomis (plačiau galite susipažinti paspaudus šias nuorodas: https://zalianamis.lt/2019/11/15/projektas-virsmas/ ; https://zalianamis.lt/2019/12/12/apie-individualius-virsmo-dalyvius/ ) istorijomis, šį kartą norime pasidalinti jautriu vienos mūsų dalyvės, dalyvavusios programoje nuo pradžios iki galo dvejus metus atsiliepimu, puikiai atspindinčiu esminį tikslą, kurio siekėme nuo pat pradžių. 

 

“Pamenu, draugė atsiuntė nuorodą į programą “VIRSMAS”. Pamaniau, kad tai dar viena iš tų motyvacinių programų, kurias išklausai, bet realiame gyvenime niekas nesikeičia. Buvau nuo viso to pavargusi, o juolab dar vidinis nusistatymas, kad tai vyksta jaunimo centre, kai visada dalyvaudavau pačiuose kiečiausiuose savo sukurtu įvaizdžiu programose/seminaruose. Tačiau atsidariau nuorodą ir pateiktame informaciniame aprašyme buvo ne tik seminarai, bet ir daug įvairių skirtingų praktikų ir metodų. Viduje kažkodėl pajaučiau, kad turiu dar kartą pabandyti, nors ir buvau pavargusi ir su negatyviu išankstiniu nusistatymu žiūrėjau į šią galimybę. Esu labai dėkinga sau už šitą vidinį sprendimą vistik dalyvauti. Esu dėkinga kiekvienam iš sutiktų žmonių, padėjusių savo buvimu, žiniomis bei praktika pažinti save ir suvokti gilumines priežastis, kodėl kartais jaučiuosi kaip užburtame rate, tačiau nerandanti išėjimo. Čia atradau langą į šviesą. Atradau savyje tiek daug įsitikinimų, kurie nei man, nei kitam visiškai netarnauja, o tik veda į destruktyvumą. Atradau, į ką juos pakeisti. Taip pat atradau manyje esančias skirtingas dalis ir iki dabar mokausi priimti su atjauta ne tik tas, kurios man ir kitiems patinka, bet ir tas, kuriose nėra patogu. Nesakau, kad visi man trukdantys įsitikinimai dingo ir visa tai, ką sužinojau taikau visada praktikoje – tikrai ne. Labai dažnai grįžtu prie senojo gyvenimo modelio – vis dėlto jis dar many yra, tačiau mokausi dėl to savęs nekaltinti, tiesiog pastebėti, daryti tai, kas man tarnautų.

 

Kas pasikeitė po projekto? Ilgą laiką aš galvodavau, kad darbe mane visi išnaudoja, kad atlyginimas per mažas, kad esu nepripažinta. Ir taip daugelyje gyvenimo sričių. Tačiau iš tiesų  atradau savyje tiek daug įsitikinimų, kuriuos reikėjo išrauti su šaknimis ir pakeisti kitais. Pasirodo, aš nemokėjau nubrėžti asmeninių ribų ir pasakyti tai, ką kitam žmogui, galbūt, yra  nepatogu girdėti. Juk anksčiau jaučiau gėdą ir kaltę vien nuo minties, kad galiu pasakyti, kad noriu gyventi geriau, kad noriu uždirbti daug daugiau nei uždirbau prieš tai. Apskritai, turėjau klaidingą įsitikinimą apie meilę sau: maniau, kad mylėti save yra egoistiška. Tad gyvenau paskendus į kitų nepasisekusius scenarijus, bandydama gelbėti kitus, bet neprisiimdama  atsakomybės už save pačią. Tačiau, kaip bebūtų, šio projekto metu mano viduje įvyko didysis pokytis, kuris natūraliai atsispindėjo mano kasdieninėje tikrovėje. Kadangi buvau užstrigusi tiek darbo klausimu, čia pokytis labiausiai ir atsispindėjo: šiuo metu dirbu darbą, kuris man patinka, aplinka palaikanti ir motyvuojanti, atlyginimas daug didesnis nei kažkada anksčiau būčiau bijojusi pasvajoti. Tačiau nenoriu, kad kažkas susikurtų iliuziją, kad su tuo ir baigėsi savęs pažinimas ir visi svarbūs dalykai jau galutinai išmokti. Taip tikrai nėra. Čia viso gyvenimo mokykla, kur eini per skirtingas klases, tačiau bet kada gali pamiršti tai, ką atrodo kažkada mokėjai. Kiekvieną dieną turi būti PRAKTIKA.

 

Ačiū visiems lydėjusiems mokytojams!”